sylvartingas

sylvartingas, -a adj. BPI122, PK145, Q152,352,370, H170 žr. sielvartingas: Pranašas, regėdamas teip sylvartingus mus, gimdytojus jo, apie jį balsu bylojo MP44. Eikite šen manęspi visi, kurie jūs sylvartingi ir apsunkinti esat CII81. Sylvartingus mus linksmin Mž71. Puolu kojop tavo žmogus sylvartingas AruP109(brš).